butininkas

bùtininkas, -ė smob. (1) 1. įnamys, kampininkas: Bùtininkas būdamas, aukštai nesikelk Up. Imk, vargdieni, už pačią butininkę dukrelę rš. 2. Šts buto (ūkio) savininkas: Mokyklos atsirado tik bùtininko vaikuo, o biednam nebuvo vietos Lpl. 3. trobų statytojas, meistras: Ir butininkas trobą stato, ir puodžius iš molio puodą lipina Vd. 4. Š kariuomenės butų rūpintojas: Kuopa, keisdama savo postovio vietą, iš anksto siunčia butininkus rš.